LSDP Lazdijų skyrius

LSDP Lazdijų skyrius

Sąrašo Nr. 70

Socialdemokratai - už savivaldybės rūpestį žmonėmis

Archive for the ‘Naujienos’ Category

LSDP frakcija rajono taryboje nusiteikusi dirbti aktyviai

Posted by Justas On April - 15 - 2011

Mieli bičiuliai,

leiskite LSDP frakcijos narių vardu dar kartą nuoširdžiai padėkoti už Jūsų pastangas, įdėtą triūsą nelengvoje rinkimų kampanijoje, už Jūsų palaikymą ir paaukotą laiką. Dėsime visas pastangas, siekdami tinkamai atstovauti Jūsų ir visų rajono žmonių interesus rajono taryboje.

Kaip žinote, 2011 m. balandžio 12 d.įvyko  7 – osios tarybos pirmasis posėdis.  Pasinaudodama savo administracine įtaka TS-LKD per jėgą suformavo bendrą TS-LKD, DP, LiCS, NS ir LVLS koaliciją ir į mero postą išrinko Artūrą Margelį (20 – už, 5 – prieš), mero pavaduotoju – Valdą Petrą Mikelionį (15 – už, 10 – prieš), administracijos direktoriumi – Gintautą Salatką (19 – už, 5 – prieš).

Į naująją tarybą buvo išrinkti 4 LSDP atstovai. Prie mūsų frakcijos prisijungė opozicijoje likęs 1 partijos Tvarka ir teisingumas atstovas Jonas Matulevičius. Turėdami 5 atstovus LSDP frakcijoje, artimiausiame posėdyje pasiskelbsime opozicine mažuma. Turėsime galimybę siūlyti savo kandidatus į Kontrolės komiteto pirmininko vietą bei Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko vietą, taip pat ketiname turėti po atstovą kiekvieno kito komiteto veikloje.

Susidariusi politinė situacija mums, socialdemokratams, iš pirmo žvilgsnio nėra palanki. Kaip ankstesnėje, taip ir šioje kadencijoje turėsime dirbti opozicijos sąlygomis, tačiau tai nereiškia, jog užimsime tik kritiško vertintojo poziciją.  Stengsimės aktyviai teikti ir savo pasiūlymus bei reikalavimus, kuo pilnavertiškiau atstovauti rajono žmonių interesus. Kaip privalu tarybos nariams, reguliariai susitikinėsime su partijos bičiuliais ir rajono gyventojais. Nepaisant to, kad rinkimai pasibaigė, privalome savo atidumu ir dėmesiu žmonių poreikiams užgožti koalicinę A.Margelio daugumą, o atsiradus tinkamam pagrindui ir politinėms aplinkybėms nedvejodami imsimės atsakomybės formuoti koalicinę daugumą.

Artimiausiu metu pateiksime suderintą susitikimų su rajono gyventojais grafiką.

Mieli bičiuliai, kviečiame esant reikalui betarpiškai bendrauti su mumis, teikti siūlymus ar pastabas:

Eil.nr. Narys Tel.nr. El.paštas
1. Frakcijos seniūnasJustas PANKAUSKAS 8 620 52506 justas@lsdp.lt
2. Romas APANAVIČIUS 8 620 90465 lsdplazdijai@gmail.com
3. Saulius PETRAUSKAS - saul.petrauskas@gmail.com
4. Arūnas VAIŠNORAS 8 699 605 88 avaisnoras@gmail.com
5. Jonas MATULEVIČIUS 8 698 22870 -

Pagarbiai,

Justas Pankauskas

LSDP frakcijos Lazdijų raj.savivaldybėje seniūnas

Valdžios institucijos reikalingos valstybės stabilumui ir normaliam egzistavimui, tiek valstybės, tiek žmonių, be kurių neegzistuotų ir pati valstybė. Pagal demokratinę sampratą valdžia esame mes – paprasti žmonės, kurie iš savo tarpo renkame valdžios atstovus, atstovus kurie, atėję į valdžią mumis rūpintųsi, kurtų ir vykdytų įstatymus gerovei tų, kurie jais pasitikėjo… Ir kaip baisu, kai valdžia tampa tikslu, kažkokia nesveika manija bei noru ją pajusti ir pasinaudoti savo gerovei. Nesuprantu ir nesuprasiu, kai žmogus, kuriuo pasitikėjom ir išrinkom į valdžią, staiga pasikeičia, pasijunta pusdieviu ir pamiršta savo priedermę TARNAUTI ŽMONĖMS. Kaip bijo prarasti valdžią, visomis priemonėmis stengiasi ją išlaikyti.

Išgirskit mane: – niekas netgi XXI amžiuje  neatšaukė padorumo, sąžiningumo, atjautos, pagarbos, galų gale 10 Dievo įsakymų. Myliu Jus.

Lenkijos teisingumo ministerija pateikė informaciją, kurioje nurodoma, jog Algirdas Kreiza nebuvo teistas.

„Konservatorių šmeižtas pačiame rinkimų kampanijos įkarštyje padarė didžiulę žalą, paskleistas melas nepataisomas, dėl jo galime prarasti dalies žmonių pasitikėjimą. Dabar turiu važinėti po institucijas ir pateikinėti savo nekaltumo įrodymus, kai su bičiuliais turėčiau bendrauti su rajono žmonėmis. Vietoj to, kad vestų padorią ir korektišką rinkimų kampaniją, krikščioniškas vertybes neva išpažįstantys konservatoriai, pasirinko purvo pylimo taktiką“, – sakė LSDP Lazdijų skyriaus pirmininkas A.Kreiza.

„Artimiausiu metu kreipsimės į generalinį prokurorą dėl šio duomenų klastojimo atvejo ištyrimo, baudžimojon atsakomybėn dėl šmeižto turi būti patraukti melą paskleidę asmenys“, – teigė LSDP pirmininko pavaduotojas Justas Pankauskas.

Visus norinčius susipažinti su išvada, paneigiančia konservatorių šmeižtą, kviečiame atvykti į LSDP Lazdijų štabą, esantį Seinų g.12, tel.:  8 614 30538

LSDP Lazdijų skyriaus informacija

Artėja savivaldos rinkimai, kurie viešoje erdvėje vėl sukels painias politinių partijų diskusijas aktualiais rajonui klausimais. Kuo socialdemokratai išsiskirs iš kitų partijų savo siūlymais?

Socialdemokratai visada girdi ir įsiklauso į žmonių balsą, jų nuomonę ir poreikius. O žmonės labai nepatenkinti šios kadencijos tarybos įvesta atliekų tvarkymo rinkliava, uždarytomis kaimo mokyklomis. Jie mato kad keturis metus nieko apčiuopiamo nepadaryta Šeštokų pramoninės zonos vystyme, net ir Lazdijų hipodromas, kurio finansavimas iš valstybės biudžeto buvo padėtas „ant lėkštutės“  rajono valdantiesiems kadencijos pradžioje, nepasistūmėjo nė per žingsnį. Tad žmonėms iškyla klausimai – ar tik krizė kalta, kad „Rail Baltikos“’projektas vis arčiau Kauno stumia Šeštokų teminalo (pramoninės zonos) projektą? Ar  ES struktūrinių fondų  lėšos (prie kurių reikia pridėti ir ženklią rajono biudžeto dalį) skirtos tik šventėms, pasibuvimams ir pompastiniams renginiams. Ponai, ar tai ne puota maro metu​?

Gyventojai girdi kaip netolimi kaimynai visai kitaip įsisavina ES struktūrinių fondų lėšas. Kaimynai pirmiausiai priverčia dirbti ES pinigus ekonomikoje, todėl ir turi rezultatus, todėl jau dvejis metus ir plaukia per sieną į Lietuvą viskas – pradedant maisto produktais bei kitomis kasdienio naudojimo prekėmis ir baigiant avalyne, drabužiais ir buitine technika.

Mūsų uždavinys – padėti žmogui tapti savo savivaldybės šeimininku. Verslui turi būti sudarytos sąlygos net ir krizės laikotarpiu plėtoti veiklą, savivaldybė turi būti padėjėja, o ne verslą smaugiančia institucija. Visas savo programines nuostatas pateikiame ir šiame tinklayje atskirai.

Kokias opiausias rajono problemas išskirtumėte, kurių nepavyko išspręsti dabartiniam merui A.Margeliui ir jo komandai?

Praėjęs laikotarpis parodė, kad ši komanda atėjusi į valdžia siekė labai konkrečių tikslų tik savo aplinkos žmonėms, todėl opiausios rajono problemos ir šiandien neišspręstos – kokios komunalinių patarnavimų kainos? Kaip išaugo biurokratinis aparatas? Kokios prielaidos naujų darbo vietų kūrimui? Kaip vieną iš didžiausių šios valdančiusios kolicijos darbo trūkumų įvardinčiau ir bendravimo su gyventojais  vienpusiškumą.Viešoji erdvė užpildyta savivaldybės informacija apie valdininkų parengtus projektus, tarnybų veiklos mastus, valdžios vyrų keliones, o kaip tai atitinka eilinio Bugiedos ar Jukneliškės kaimo gyventojų lūkesčius – nė žodžio. Gal todėl kad , labai dažnai tas žodis būtų kritiškas ir neparankus. Mero komanda veiklą pradėjo ne rajono tarybos veiklos plano pristatymu visuomenei, bet  neparankių savivaldybės kontroliuojamų  įstaigų vadovų atleidinėjimu, o kai profesionalumą pakeičia protekcionizmas – gero nelauk.

Kaip apibūdintumėte savo bendražygius, su kuriais kandidatuosite savivaldos rinkimuose? Sąrašo sudėtis skiriasi nuo buvusio praeituose rinkimuose, matyti ir naujų pavardžių.

Lazdijų socialdemokratai yra pasirengę dirbti rajono žmonėms, tai geriausia atspindi mūsų sąrašas, kuriame ne vienos kadencijos patirtį turintys tarybos nariai - buvęs rajono savivaldybė tarybos meras R. Apanavičius, tarybos narys E.Štreimikis ir autoritetingi savivaldybės  žmonės nepartiniai – Seirijų seniūnė Č. Šmulkštienė, gydytojas A..Vaikšnoras savo kasdieniais darbais užsitarnavę daugelio bičiulių pasitikėjimą. Mūsų partijos kandidatų sąrašas dinamiškas , nes pirmąjį penketuką spaudžia auganti jaunesniųjų perspektyvių politikų karta - B.Salickienė, S.Petrauskas, J.Pankauskas, A.Štreimikis ir kiti.  Tai žmonės, kurie per pastaruosius metus savo aktyvumu, bendruomeniškumu, nuolatiniu tobulėjimu pelnę  visuomenės pripažinimą ir verti žmonių pasitikėjimo.

Kalbėjosi Auksė Kontrimienė

Save laikau vienu iš ekonominių emigrantų. Nors ir neišvykau į užsienį, tačiau dėl ekonominių priežasčių teko bent laikinai palikti Lazdijų rajoną ir tęsti darbą Vilniuje. Labai norėjau ir dėjau visas pastangas, kad Lazdijų rajone būtų įgyvendintas reikšmingas rajonui projektas, sukurta šimtai gerai apmokamų darbo vietų, suaktyvintas visas rajono verslas. Be abejo kalbu apie Mockavos geležinkelio krovinių terminalą, su kuriuo siejau savo ateitį ir apie kurį jau kalbame daugybę metų, bet jis ir šiandien tebėra miglota vizija. Dėl šio projekto, dar ankstesnės kadencijos pabaigoje buvau apkaltintas vieno užsienio investuotojo protegavimu ir nubaustas Tarnybinės etikos komisijos. O nubaustas buvau todėl,kad tikėjau šio investuotojo sąžiningumu ir mačiau jo tikrą ,neapsimestinį norą įgyvendinti visiems mums labai svarbų projektą. Ir tai padaryti per 18 mėnesių, prisiimant labai didelius įsipareigojimus ir atsakomybę,kurios iš dabartinių investuotojų labiausiai ir pasigendu.  Kiekvieną savaitgalį grįždamas į Lazdijus ,pravažiuoju pro tą mišką, kuriame jau seniai turėjo stovėti šiuolaikinis ,modernus logistikos centras. Džiaugiuosi, kad bent jau kažkas nepasiskubino ,pasinaudojęs neaiškia situacija, iškirsti jo, nes turėtume pliką ,kelmuotą lauką ,kaip Baranausko aprašytą “Anykščių šilelyje”.

Taip jau nutiko, kad mano svajonė ,bent dalinai išsipildė mano paties gyvenime. Jau trys metai dirbu šiuolaikiniame ,naujame Logistikos terminale, kur turiu puikią galimybę tobulėti, įgyti naujų žinių ir patirties ,vadovaudamas pagrindiniam jo padaliniui, krovinių skirstymo terminalui.

Net ir dirbdamas Vilniuje, neatitrūkau nuo Lazdijų rajono, visi mano sumokami mokesčiai patenka į rajono biudžetą, ir tikrai nepritariu A.Zuoko rinkiminiam šūkiui,kad visi registruotųsi jo suteiktu adresu Vilniuje, kad  mokesčiai liktų tik Vilniuje.  Pagal tokį scenarijų,maži miesteliai ir rajonai ,kuriuose nėra verslo įmonių,o darbingi žmonės važinėja dirbti į didesnius miestus, ateityje visai liks be įplaukų, ir taps tik didžiųjų miestų gyventojų savaitgalio lankymo vietomis, neįnešant jokio indėlio į jų biudžetus.

Kodėl aš einu į rinkimus jau trečia kartą iš eilės? Pats savęs to klausiu ir randu tik vieną priežastį. Tikrai myliu savo kraštą ir esu susirūpinęs mano gimto rajono ateitimi. Tikiu, kad mano darbas,patirtis ir žinios dar yra reikalingi ir gali duoti naudą rajono žmonėms. Noriu sugrįžti į Gimtinę ne svečiu,o žmogumi,kuris pasiruošęs dirbti rimtą ir sunkų darbą visų mūsų rajono žmonių labui.

Lietuvos vyriausybinė ekspertų komisija, “Dėl krovinių terminalo Mockavoje koncepcijos įvertinimo”,1995m. gegužės mėnesį pateikė Vyriausybei teigiamą išvadą ir rekomendavo pradėti parengiamuosius darbus universalios krovinių paskirstymo stoties Mockavoje statybai bei eksploatavimui.Buvo skubiai parengtas Mockavos terminalo statybos techninis projektas,pradėti kiti parengiamieji darbai.Tačiau pirmosios savo kadencijos metu rajonui vadovavęs meras Artūras Margelis tuo klausimu visiškai nesirūpino ir parengtą terminalo statybos techninį projektą  paslėpė giliame stalčiuje.Taigi terminalo statybos darbai buvo numarinti.

         Tik 2003m.,pradėjus rajonui vadovauti socialdemokratams,buvo pradėta rūpintis Mockavos terminalo statybos gaivinimo klausimais.Po ilgų ir intensyvių derybų su ministerijomis ir kitomis valstybės institucijomis  išjudinti parengiamieji terminalo statybos klausimai ir pradėta investuotojų paieška.Buvo deramasi su rimta užsienio kampanija dėl investicijų ir dalyvavimo terminalo statybos konkurse.

Minėtos kampanijos užsakymu ir jai finansuojant ,buvo parengti priešprojektiniai pasiūlymai ir suderinti su AB “Lietuvos geležinkeliai”. Tačiau ,likimo ironija,tuo metu rajonui vėl pradėjo vadovauti meras Artūras Margelis.Pasikeitus valdžiai ir konservatoriams pradėjus viešųjų ryšių kampaniją dėl Mockavos terminalo,galimi užsienio investuotojai su savivaldybe atsisakė bendradarbiauti.Jie atsisakė dalyvauti ir konkurse,kurį laimėjo UAB “Achema”.Su Achema pasirašyta Mockavos terminalo statybos sutartis nenumatė jokių papildomų konkurso laimėtojos įsipareigojimų į rajono infrastruktūros gerinimą,kaip pavyzdžiui panašių konkursų laimėtojai kituose rajonuose investuoja į kultūros,švietimo,sveikatos apsaugos ir kitų objektų sutvarkymą.Gali būti,kad konkurso laimėtojai padarė kitokias” investicijas”, apie kurias garsiai nekalbama,nes išskyrus terminalo statybos galimybių studijos parengimą,toliau reikalai nepajudėjo.

Įdomu tai,kad mero Artūro Margelio vadovaujama valdančioji koalicija toleruoja ir labai palankiai reaguoja į Achemos prašymus,ir savo balsais jau tris kartus atidėjo terminalo statybos terminus,suteikdami galimybę investuotojai išvengti šimtatūkstantinių baudų.Tokiais savo veiksmais valdantieji parodo,jog jiems nusispjauti į gyvybinius rajono žmonių interesus.Juk pradėjus terminalo statybą atsirastų apie 100 naujų darbo vietų,o tai reiškia kad tokiam kiekiui rajono žmonių nereikėtų palikti Lietuvos ir važiuoti vergauti į užsienį.

Šiandien visiems aišku,kad Achema ,dėl jai vienai žinomų priežasčių, vilkina Mockavos terminalo statybą,o Artūro Margelio vadovaujama valdančioji koalicija tam besąlygiškai pritaria..Taip pat visiems aišku,kad įsibėgėjus europietiškos geležinkelio vėžės tiesimo iki Kauno darbams,Mockavos terminalo statyba visiškai praras komercinį interesą.

Taigi antroji Artūro Margelio meravimo kadencija tikriausiai galutinai numarins lazdijiečių viltis dėl naujų darbo vietų sukūrimo ir rajono infrastruktūros gaivinimo.Gal kas nors iš to turi ar turės asmeninę naudą?Tačiau labai gaila,kad Lazdijų rajono žmones vėl bus konservatorių palikti prie suskilusios geldos,bet pamaloninti priešrinkiminiais propogandiniais pažadais.

Romas Apanavičius

Gyvenime būna akimirkų, kurių metu galime įvertinti nueitą kelią, priimtus sprendimus, apžvelgti jau nuveiktus darbus. Kartais žvilgsnis į praeitį  mus liūdina, kartais džiugina, tačiau visada sau pasižadame ateity gyventi geriau, daugiau dėmesio skirti sau ir artimiesiems. Bet greitai suprantame, kad  gyvenimo tempas nepalieka jokios galimybės rinktis, tačiau vėl ir vėl sau žadame ateity gyventi geriau, kol vieną dieną  pasakome STOP, gana, nuo šiol viską darysiu kitaip – nuo šiol gyvensiu sveikai!

 Viskas tada aplink sustoja  ir sulėtėja, nes nebegali skubėti, reikia kruopščiai įvertinti kiekvieną  veiksmą, kurį atlikai, pasverti jį, sudėlioti į atskiras lentynėles tinkamus ir netinkamus. Privalai nuspręsti, ką išmesti iš karto, ko atsisakyti palaipsniui.

Sprendimas jau priimtas – nuo rytojaus atsisakysiu to, to ir ano, laikysiuosi tos ir anos dietos, valgysiu tą, aną ir šitą, veiksiu tai, o to nebeveiksiu…. Ir greitai supranti, kad ne taip paprasta pakeisti savo įpročius, atsisakyti įprastos dienos rutinos, o gal paprasčiausiai nebemoki kitaip.Tačiau žingsnis žengtas, kelio atgalios nebėra. Reikia ieškoti patarimo protingoje knygoje, nueiti pas dietologus, pas astrologus, pas psichologus, pas parapsichologus, užsirašyti į seminarą, nuvažiuoti į kalnus, aplankyti neįprastas vietas….. Įvertinti tai, ką nuveikei,  tai, ką gavai, ir kaip toli nuėjai savo pasirinktu keliu. Viską pasvėręs supranti, kad galbūt pasikeitė tik dekoracijos ir veikėjai, o žengtas žingsnis nėra jau toks didelis  ir galbūt tai, ko sieki, yra tik dar viena užgaida, kurią sumanei įgyvendinti. Juo labiau, kad aplinkiniai jau nebesupranta tavęs, laiko kažkokiu kitokiu, siūlo baigti kvailioti ir gyventi kaip visi „normalūs žmonės“.

Tačiau jau suvoki, kad nesinori būti tuo „normaliu žmogumi“, gyventi pagal primestus šablonus, veikti tą, ką ir visi. Apsimetinėti, kad gyveni labai prasmingai, nors iš tikrųjų tuščiai leidi laiką. Tada supranti pasakymo „kaip gerai praleidau laiką“  beprasmybę, nes laikas skirtas ne praleidimui, o gyvenimui. Tada pasijunti lyg žengęs tvirtą žingsnį į priekį, žingsnį, kurį žengus atsiskleis gyvenimo prasmė. Supranti, kad bet koks išorinis siekis gyventi sveikiau neduos apčiuopiamų rezultatų tol, kol neišmoksi įsiklausyti į save, tol, kol nenuraminsi nuolat įsiaudrinusių minčių, kol neišsigryninsi jausmų, tol, kol aiškiai nesuvoksi savo tikslų. Tada išmoksti ramiai reaguoti į aplink vykstančius pokyčius, nes aiškiai supranti, kad viskas ir visada yra pastoviame judėjime ir kitime. Suvoki, kad kiekvienas priimtas sprendimas ar atliktas veiksmas tave arba priartina, arba atitolina nuo užsibrėžto tikslo. Supranti, kad būtina turėti vidinį kompasą, kuris visada rodytų teisingą kryptį, ir jeigu priimti sprendimai dovanoją vidinį ramumą ir proto aiškumą, kryptis pasirinkta teisingai.

  Ar verta rinktis sveiką gyvenseną, kuri mus įtraukia į pastovaus virsmo ir savęs suvokimo vandenis? Paprasčiausiai paklauskite savęs ir jeigu nors akimirkai pajusite  vidinę ramybę ir proto aiškumą, tada mums pakeliui. Juk iš tikrųjų kiekvienas norime būti sveikas, bet, deja, be vidinio savęs suvokimo kažin ar tai įmanoma. Būkim dideli tiek savo vidumi, tiek savo darbais.

Almantas Štreimikis  

Nuotraukoje: Su žmona Inga senojoje žemaičių šventvietėje Tveruose  sėdim ant vaisingumo akmens… J. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

Per pastaruosius dvejus metus tendencingai daugėjo socialinių pašalpų gavėjų, ypač šeimų, kuriose suaugę darbingo amžiaus, tačiau darbo neturintys asmenys augina 1, 2 ar daugiau vaikų.
Didėjantis nedarbas ir bedarbių armija pareikalavo papildomų išmokų iš valstybės bei savivaldybių biudžetų. Specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžeto socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti toliau drastiškai didėja ir šiais metais numatyta skirti jau beveik vieną milijardą litų, kai 2009 – aisiais buvo skirta tris kartus mažiau – 324 mln. lt. Tokiais tempais mažėjant dirbančiųjų ir daugėjant pensininkų Lietuvoje, kasmet pensijoms stigs po 4,5 mlrd. litų, kurių didžiąją dalį reikės skolintis. Taigi po kaklu kabinamas vis didesnis skolos akmuo ne tik dabar dirbantiems, bet ir dar negimusiems Lietuvos piliečiams.
Didėjančią socialinę atskirtį ir didėjantį skurdą valdant konservatoriams gerai iliustruoja Maisto banko dalijama parama maistu. Praėjusių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais šią paramą gavo net 538 tūkstančiai šalies gyventojų.
300 tūkst. siekianti bedarbystė – tai individualių įmonių apkrovimo didžiuliais mokesčiais pasekmė. Net 7 tūkst. individualių įmonių per pastaruosius metus sustabdė savo veiklą, per metus jų bankrutavo net 2250, o naujų įsisteigė tik 250. Taigi konservatorių valdžia tik tuščiais žodžiais deklaruoja paramą verslui, tačiau reali verslo aplinka vis prastėja. Negana to, krizės laikotarpiu sugalvota padaryti perversmą turgaus sektoriuje įdiegiant kasos aparatus, eilinį kartą priėmtassprendimgalvotrūkčiais, be didesnių diskusijų, negirdint paprastų žmonių argumentų.
Dažnai susidaro įspūdis, kad pašalpų sektorius – kaip kreivų veidrodžių karalystė. Dauguma žmonių pašalpas gauna teisėtai, tačiau ne vienas pastebėjo, kad tarp pašalpų gavėjų esama ir gudručių, atvažiuojančių pašalpų pasiimti „mersedesais“. Neabejotinai tokie žmonės kažkur šešėlyje dirba, tikėtina, kad uždirba daugiau negu meras, o dar prisiduria ir pašalpą. Daliai žmonių, gaunančių įvairias pašalpas ir kompensacijas, nemokamą maitinimą vaikams, šiandien jau netgi neapsimoka dirbti už minimumą, nes kai kurie ir nieko nedirbdami gali gauti ir iki 1,5 tūkst. litų.
Valstybė turėtų suteikti galimybę tokiam žmogui užsidirbti pačiam. Konservatorių galvos, per vieną naktį sugriovę mokesčių sistemą, iš esmės pavėlavo su darbo vietų kūrimu, lengvatų verslui diegimu, net ir europinių lėšų panaudojimu. Tik susitvarkę šiose srityse mes galėsime mažinti  socialinę atskirtį bei socialinių pašalpų gavėjų skaičių.

Birutė Salickienė

Prieš savaitę konservatoriai ir liberalai atmetė siūlymą atstatyti nusavintas pensijas senjorams, nors, anot Premjero A.Kubiliaus, krizė Lietuvoje jau baigėsi. Tai ne tik nepagarba senjorams, bet ir Konstitucinio teismo ignoravimas, kuris dar birželio mėn. įpareigojo Vyriausybę parengti sumažintų pensijų grąžinimo tvarką. Ji neparengta iki šiol.

Suprantama, jog nusavintų pensijų atstatymui reikalinga 600 mln. suma yra didžiulė, tačiau Vyriausybė, apsiribojusi buhalteriniu skaičiavimu, nesivargino pasukti galvos, kaip būtų galima surinkti bent dalį šios sumos. Trumpai galima išskirti bent pora stambių šaltinių.

Europos Parlamente bei kitų ES šalių parlamentuose ir jau kurį laiką svarstoma galimybė įvesti finansinių sandorių mokestį. Tokiu būdu dalis lėšų nuo milijardinių bankininkų pelnų būtų pervesta į valstybių biudžetus ir naudojama socialinėms reikmėms. Šį pasiūlymą pateikiau ir mūsų Seimo nariams. Tik keista kodėl Konservatoriai bijosi tokiu būdu apriboti bankų pelnus. Juk finansinės korporacijos ir sukėlė pasaulinę finansų krizę, tačiau už jos pasekmes dabar turi atsakyti kiekvienas vidutines ir visiškai minimalias pajamas gaunantis žmogus.

Kitas šaltinis – daugiabučių modernizavimo programa. Europos investicijų bankas daugiabučių renovacijai skyrė beveik 1mlrd. litų, tačiau A.Kubilius pasiūlė tokį modelį, kuris ragina žmonės nertis paskolų kilpą. Lazdijų rajone taip pat aktyviai raginama imti paskolas ir renovuotis daugiabučius. Deja toks nepamatuotas sprendimas daugiabučių renovacijos įdėją visiškai sukompromitavo. Todėl dabar šis milijardas guli nenaudojamas. O juk įvairių mokesčių pavidalu apie pusė šios sumos galėjo grįžti į valstybės, tuo pačiu ir į Sodros biudžetą, gerokai sumažėtų bedarbystė Taigi, tokie sprendimai ir neišnaudotos galimybės verčia rimtai abejoti vykdomos konservatorių politikos išmintingumu.

Beja, minėtos programos reklamai Vyriausybė nutarė skirti net 35 mln. litų! Deja, šie pinigai papildys turtingų viešųjų ryšių agentūrų kišenes, o renovacija tikrai nepaspartės, kadangi tai liečia subjektyvų žmonių pasirinkimą  - nesiskolinti krizės metu, nes valstybė negarantuoja nei darbo, nei padorių pensijų.

Taigi, kai ramia dūšia žiūrima į svetur išvykstančią jaunąją kartą ir visiškai nesistengiama kurti naujų darbo vietų, tikėtis, kad ši Vyriausybė sugebės padidinti pensijas ar bent jas grąžinti artimiausiais metais, yra nerealu.

Algirdas Kreiza. Drąsiai pasitikime bailiojo Kiškio metus!

Posted by Justas On December - 22 - 2010

Išlydint 2010 – uosius norisi žvilgtelti kaip gi gyvenome šiais metais. Džiugu, kad nors ir būdami krizės gnaužtuose, pamiršę kasdienybę, galėjome džiaugtis įvairiais kultūros renginiais rajone. Tai ir tradicinės arimo arkliais varžybos pasienio fiesta, joninės, rudenėlio bei ūkininkų šventės, pirmą kartą iniciatyvių kolegų dėka surengtas „Sidabrinių gervių“ festivalis, daugybė vasaros renginių gamtoje ir kt. Reikia pripažinti, kad nors ir stipriai apkarpytas finansavimas kultūros srityje, darbščių ir kūrybingų kultūros, švietimo darbuotojų bei bendruomenių narių dėka inicijuoti vieši renginiai atrodė pilnaverčiai ir susilaukė geriausių atsiliepimų.

Kita vertus,ūkinėje veikloje teko susidurti su apmaudesniais procesais. Deja, dabartinė savivaldybės valdžia pamiršo savo deklaruotą atvirumą ir priimamų sprendimų skaidrumą, atitolo nuo žmonių. Akivaizdus darbas sau priimant palankius sprendimus, „savų“ susodinimas į „šiltas“ vieteles, stipriai sutepė dabartinės valdžios veidą, O ką jau kalbėti apie strateginius Lazdijų rajono projektus – vis stringančią hipodromo statybą bei iš mirties taško nepajudantį Mockavos terminalo projekto įgyvendinimą.  Pastaruosius metus vilkinto projekto perspektyvos dabar jau beveik lygios nuliui. O štai apie ES įsisavinamų lėšų mastą meras kalba labai pakiliai. Net 50 mln. Lt. investuojama rajone! Tiesiog pasakiški pinigai! Tačiau kaip tai paaiškinti užpūstytų kaimo vienkiemių gyventojams, kai  giriamasi, jog tie 50 mln. čia, visai šalia, tačiau, bedarbių skaičius siekia net 18 proc.ir tendencingai didėja, darbo užmokestis menksta?

 O gal sakysite, ,,nepasišiukšlinta“ prieš žmones  įvedant rinkliava už atliekų surinkimą? 

Gaila, kad dabartinė valdžia nerando būdų kaip išsaugoti žmones kaime ir kurti naujas darbo vietas.

Vis tik optimistiškai norisi tikėti, kad 2011 – ieji atneš tvirtų permainų rajone ir tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Su naujomis mintis, subrandintomis šviežiomis iniciatyvomis ir kūrybišku bei moderniu požiūriu drąsiai pasitikime bailiojo Kiškio metus!   

Algirdas Kreiza