Vilija Blinkevičiūtė. Savaitė Europos Parlamente: ES ateitis – žalioji politika

Vilija Blinkevičiūtė. Savaitė Europos Parlamente: ES ateitis – žalioji politika

- Pirmoji 2020-ųjų plenarinė sesija kupina darbų ir sprendimų: Lietuvoje ir visame pasaulyje vykstant ekologinėms katastrofoms, prioritetinėmis temomis buvo klimatas ir aplinkos tausojimas.

Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbtas Europos žaliasis kursas sulaukė stipraus palaikymo. Priimtoje rezoliucijoje palankiai įvertinome Europos Sąjungos (ES) planą iki 2050 m. tapti klimato požiūriu neutralia ir siūlome teisiškai įsipareigoti iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti 55 proc. palyginti su 1990 m. lygiu.  Taip pat norėtume nustatyti tarpinį tikslą iki 2040 m.

Savo ruožtu raginame sukurti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reikalavimus atitinkantį pasaulinį anglies junginių ribų reguliavimo mechanizmą. Pritariame ketinimui įtraukti jūrų transportą į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, taip pat mažinti aviacijai skirtų nemokamų taršos leidimų skaičių.

Siūlome dar labiau skatinti netaršių transporto priemonių naudojimą, plėsti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą ir remti netaršaus viešojo transporto plėtrą miestuose. Norint, kad Sąjunga pasiektų žaliojo kurso tikslus, reikės sutelkti dideles viešąsias ir privačias investicijas. Žaliasis kursas turėtų padėti sukurti naujas darbo vietas ir praplėsti ekonomines galimybes.

- Laikas surengti naują konferenciją apie Europos ateitį, kurioje būtų išklausyti piliečiai. Europos Parlamentas (EP) pirmasis iš trijų pagrindinių ES institucijų priėmė poziciją dėl būsimos Europos ateities konferencijos struktūros ir apimties. Konferencija galėtų prasidėti šių metų gegužės 9-ąją, minint Europos dieną, ir baigtis 2022 m. vasarą.

Raginame į šias diskusijas įtraukti įvairios kilmės bei amžiaus asmenis, pilietinės visuomenės atstovus ir kitas suinteresuotąsias šalis. Siūlome įsteigti kelis piliečių atstovų forumus ir mažiausiai du jaunimo forumus, kur kiekviename dalyvautų 200–300 piliečių, o kiekvienai ES šaliai atstovautų mažiausiai trys piliečiai.

Konferencijos plenarinės sesijos metu piliečių išvados būtų aptariamos kartu su Europos Parlamento ir Europos Komisijos (EK) nariais, ES Tarybos bei kitų Sąjungos institucijų atstovais.

- Prieš pat Kalėdas, kalbėdamas kasmetinėje spaudos konferencijoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Lenkija yra iš dalies atsakinga dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios, o Rytų Europą slapta įtakos sferomis padalinęs Molotovo-Ribentropo paktas nesiskiria nuo kitų to meto karinių sutarčių.

Pasmerkėme šiuos pareiškimus kaip sistemiškus Kremliaus bandymus iškreipti istorinius faktus ir reabilituoti komunistinio sovietų režimo nusikaltimus. Tikrovės neatitinkantys  V. Putino pareiškimai prieštarauja pernai rugsėjį priimtai rezoliucijai dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai. Joje pabrėžiama, kad tiesioginis Molotovo-Ribentropo pakto padarinys – Baltijos šalių aneksija ir sovietų invazija į Lenkijos Respubliką, sunaikinusi Lenkijos nepriklausomybę ir nulėmusi beprecedentę lenkų tautos tragediją.

- Reiškiame susirūpinimą dėl Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančių ES piliečių, kurie iki 2021 m. birželio 30 d. nepateiks paraiškos dėl nuolatinio gyventojo statuso, ir raginame išvengti „nereikalingo netikrumo“.

Britų vyriausybė turėtų aiškiai nurodyti, ką ji laiko „pagrįstomis priežastimis“ pateikti prašymą po šio termino. Manome, kad papildomo aiškumo suteiktų dokumentas, įrodantis ES piliečio teisę gyventi šalyje po pereinamojo laikotarpio. Toks dokumentas apsaugotų ES piliečius nuo galimos diskriminacijos darbe ar nuomojantis būstą.

Esame susirūpinę dėl numatytos JK institucijos, kuri prižiūrės susitarimo įgyvendinimą, nepriklausomumo ir gebėjimo veikti. Mūsų nuomone, naudingiau būtų šiam tikslui sukurti bendrą EP ir JK parlamento struktūrą.

EP rezoliucija yra tiesioginis perspėjimas Londonui: neatimti iš ES piliečių teisių gyventi ir dirbti Didžiojoje Britanijoje, nesiimti skubotų sprendimų pereinamuoju laikotarpiu ir jam pasibaigus. Taip pat laikytis jau pasiektų susitarimų dėl piliečių teisių, tuos susitarimus tiksliai perkelti į JK įstatymus. Dėl šio klausimo EP balsuos po to, kai ratifikavimo procesą parlamente užbaigs britai. Preliminariai balsuoti numatyta sausio 29-ąją.

Priimtoje rezoliucijoje taip pat nurodoma, kad sprendimas bus priimtas, atsižvelgus į piliečių teisių apsaugos garantijas po išstojimo. Be laisvo žmonių judėjimo negali būti nė kalbos apie laisvą prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą. Jei JK nori laisvai naudotis ES rinka, privalo užtikrinti ES piliečių teises JK. EP labai aiškiai pareiškė: „Brexit“ – ne žaidimas žymėtomis kortomis, siekiant vienpusės naudos. Tai procesas, kuris lemia milijonų žmonių gyvenimus ir JK, ir ES.

- Siekiame, kad kuriama ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. taptų pavyzdine, o į biologinės įvairovės užtikrinimo poreikį būtų atsižvelgiama visose ES politikos srityse. Taip pat siūlome bent 10 proc. 2021–2027 m. ES ilgalaikio biudžeto lėšų skirti biologinės įvairovės skatinimui.

ES taip pat būtina prisiimti tvaraus žemės ūkio ir miškininkystės įsipareigojimus, tarp jų ir teisiškai privalomus tikslus – sumažinti pesticidų naudojimą.

Siekdamos apsaugoti pasaulio biologinę įvairovę ir sustabdyti jos nykimą, šalys turi sutarti dėl teisiškai privalomų tikslų ir konkrečių terminų jiems įgyvendinti, taip pat aiškios rezultatų vertinimo ir ataskaitų teikimo tvarkos.

Spalį Kinijoje rengiamoje pasaulinėje biologinės įvairovės konferencijoje turi būti susitarta dėl teisiškai įpareigojančių tikslų.

- Teisės viršenybės padėtis Lenkijoje ir Vengrijoje toliau blogėja, todėl ES turi imtis ryžtingesnių veiksmų. Priimtoje rezoliucijoje reiškiame susirūpinimą, kad ES Tarybos klausymai su šių šalių atstovais „nėra rengiami reguliariai, struktūriškai ir atvirai“.

Apgailestaujame, kad nebuvome kviečiami dalyvauti klausymuose ir teikti siūlymus, nors būtent EP inicijavo procedūrą pagal 7-ąjį ES sutarties straipsnį. Raginame Europos Komisiją imtis visų priemonių, siekiant panaikinti pavojų, kad Lenkija ir Vengrija gali šiurkščiai pažeisti pamatines ES vertybes.

Reikėtų imtis pagreitintų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, prašyti Europos Teisingumo Teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nedelsiant sukurti ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių priežiūros mechanizmą, kuris įpareigotų kasmet atlikti nepriklausomą vertinimą, kaip kiekviena ES valstybė laikosi ES sutarties 2-ajame straipsnyje numatytų vertybių ir jai skirtų rekomendacijų.

- Europos Komisija pateikė naujausius veiklos planus. Juose didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugos ir socialinės Europos kūrimo darbams. EK įvardijo iššūkius, su kurias susiduria Europa, t. y. klimato kaita, skaitmenizacija ir demografiniai pokyčiai, bei pateikė konkrečias iniciatyvas.

Europai reikalinga ambicinga socialinė politika. Socialinis teisingumas yra Europos socialinės rinkos ekonomikos pagrindas; socialinio teisingumo ir klestėjimo idėjos yra būtinos, kuriant atsparią visuomenę, turinčią aukščiausius socialinius standartus pasaulyje.

Klimato pokyčiai ir aplinkos būklės prastėjimas verčia gyventojus pertvarkyti ir pritaikyti ekonomiką bei pramonę prie naujų sąlygų. Su Europos žaliuoju kursu įsipareigojome iki 2050 m. tapti klimato atžvilgiu neutralia ekonomika. Tai mūsų nauja augimo strategija ateinančiam dešimtmečiui. Ji paskatins verslo plėtrą, padės kurti naujas darbo vietas ir pritraukti daugiau investicijų.

Čia labai svarbus Europos socialinių teisių ramstis. Mes turime užtikrinti, kad pokyčiai klimato, skaitmenizacijos ir demografinės politikos srityse būtų socialiai sąžiningi ir teisingi.

2021 m. Europos Komisija po konsultacijų pateiks Veiksmų planą, kuris padės įgyvendinti socialinių teisių ramstį.

Metinė tvaraus augimo strategija apims ir žaliąją ekonomiką bei bus siekiama užtikrinti, kad mokestinės struktūros skatintų ekonomikos augimą ir užimtumą, tuo pat metu atitiktų klimato kaitos mažinimo, aplinkosaugos ir socialinius tikslus.

Susiję straipsniai

Close