Vilija Blinkevičiūtė. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės. TOP 20

Vilija Blinkevičiūtė. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės. TOP 20

Daugelį metų labiau už kasdienį žmonių gyvenimą Europos Sąjungai rūpėjo bendra rinka, prekės, laisvas kapitalo judėjimas. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės buvo paliktos kiekvienos valstybės reikalui.

2017-ųjų pabaigoje, pagaliau, aukščiausios ES institucijos – Taryba, Parlamentas ir Komisija – įsipareigojo kurti Europos socialinių teisių ramstį.

Kas yra tas Europos socialinių teisių ramstis (ir kas jau nuveikta)?

Tai – 20 pagrindinių Europos (vadinasi, ir Lietuvos) žmonių socialinių ir ekonominių teisų. Nuo teisės į teisingą atlyginimą, sąžiningus darbo santykius iki teisės gauti kokybišką vaikų, senyvų ir neįgalių žmonių priežiūrą.

Pradėkime nuo pajamų.

Atlyginimai. Užtikrinamas deramas atlyginimas. Dirbantis žmogus negali skursti. Minimalus darbo užmokestis kiekvienoje valstybėje turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio.

Minimalios pajamos. Kiekvienas, neturintis pakankamai lėšų asmuo, turi teisę gauti tinkamo dydžio minimalias pajamas, užtikrinančias gyvenimą, kuris nežemina žmogaus, leidžiančias įsigyti būtinųjų prekių ir paslaugų.

Senatvės pajamos ir pensijos. Išėję į pensiją darbuotojai ir savarankiškai dirbę asmenys turi teisę gauti pensiją, proporcingą jų įmokoms, bet užtikrinančią nežeminančias pajamas.

Bedarbio pašalpos. Bedarbiai turi teisę į valstybinių užimtumo tarnybų aktyvinimo paramą jiems (vėl) integruojantis į darbo rinką ir į pagrįstą laikotarpį mokamas tinkamo dydžio bedarbio pašalpas. Tokios pašalpos neturėtų skatinti nesiekti kuo greičiau vėl įsidarbinti.

Aktyvus užimtumo rėmimas. Kiekvienas darbo ieškantis žmogus turi teisę laiku gauti konkrečiai jam pritaikytą pagalbą įsidarbinant ar pradedant dirbti savarankiškai. Pavyzdžiui, jaunimas turi teisę per 4 mėnesius nuo to laiko, kai netenka darbo arba baigia mokslus, gauti tolesnio mokymosi, pameistrystės, mokomosios praktikos arba tinkamo lygio darbo pasiūlymą.

Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Balandžio mėnesį Europos Parlamentas balsavo už naujas taisykles dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.

Šios taisyklės įpareigoja ES valstybes užtikrinti, kad vyrams priklausytų mažiausiai dešimties darbo dienų apmokamos atostogos, gimus vaikui. Valstybės privalės užtikrinti, kad kiekvienas iš tėvų turėtų teisę bent keturis mėnesius išeiti apmokamų vaiko priežiūros atostogų, iš kurių du mėnesiai yra neperleidžiami. Taip pat per metus turės būti bent 5 papildomos nedarbo dienos tiems, kurie rūpinasi sunkiai sergančiais ar senatvinių sutrikimų turinčiais giminaičiais.

Ilgalaikė priežiūra. Kiekvienas turi teisę į kokybiškas ilgalaikės priežiūros paslaugas, visų pirma, į namuose teikiamas priežiūros paslaugas ir bendruomenines paslaugas.

Lyčių lygybė. Vienodas požiūris į moteris ir vyrus ir jų lygios galimybės darbo rinkoje, asmeniniame bei visuomenės gyvenime.

Moterys ir vyrai turi teisę į vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą. Europos Sąjungoje jau pradėtas įgyvendinti veiksmų planas, skirtas sumažinti moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus, kuris išlieka apie 16 proc.

Lygios galimybės. Kiekvienas, nesvarbu, kokia yra jo lytis, rasinė ar etninė kilmė, religija ar tikėjimas, negalia, amžius ar seksualinė orientacija, turi teisę į vienodą požiūrį ir lygias galimybes užimtumo, socialinės apsaugos, švietimo srityse ir galimybę gauti visuomenei prieinamas prekes ir paslaugas. 

Vaikų priežiūra ir parama vaikams. Europos Parlamentas pritarė, kad beveik 6 milijardai eurų būtų skirti Vaikų garantijos iniciatyvai, prie kurios esu daug prisidėjusi asmeniškai. Tai nauja iniciatyva, skirta padėti tinkamai pasirūpinti vaikais – jų mityba, gyvenimo sąlygomis, nemokama ir kokybiška sveikatos priežiūra bei ugdymo paslaugomis jau nuo ankstyvos vaikystės. 

Neįgaliųjų gyvenimas – pilnavertis. Kovo mėnesį Europos Parlamentas balsavo už Europos prieinamumo aktą. Jis reiškia, kad vis daugiau kasdienių gaminių ir paslaugų privaloma tvarka bus pritaikyta neįgaliesiems.

Saugus ir lankstus užimtumas. Darbuotojai, nesvarbu, kokia jų darbo santykių rūšis ir trukmė, turi teisę į sąžiningą ir vienodą požiūrį dėl darbo sąlygų, galimybę naudotis socialine apsauga ir mokytis. Skatinama pereiti prie neterminuotų įdarbinimo formų.

Europos Parlamentas pritarė, kad būtų įsteigta Europos darbo inspekcija, kuri turi padėti užtikrinti darbo teises 17 mln. ES piliečių, dirbančių kitose šalyse. 

Informavimas apie įdarbinimo sąlygas ir apsauga atleidimo atveju. Įdarbinimo pradžioje darbuotojai turi teisę būti raštu informuoti apie su darbo santykiais susijusias jų teises ir pareigas. Prieš atleidžiami darbuotojai turi teisę būti informuoti apie atleidimo priežastis ir teisę į pakankamo ilgio įspėjimo laikotarpį.

Balandį Europos Parlamentas balsavo už direktyvą dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų. Tai aktualu žmonėms, kurie dirba pagal netipines darbo sutartis arba savarankiškai.

Bandomasis darbo laikotarpis negalės būti ilgesnis nei 6 mėnesiai, o atnaujinus sutartį tai pačiai pozicijai ji nebeprasidės nuo bandomojo laikotarpio.

Socialinis dialogas ir darbuotojų įtraukimas. Ekonominės, užimtumo ir socialinės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais skatinama derėtis ir sudaryti kolektyvinius susitarimus. 

Sveika, saugi ir pritaikyta darbo aplinka ir duomenų apsauga. Darbuotojai turi teisę į aukšto lygio sveikatos apsaugą ir saugą darbe, į jų profesinėms reikmėms pritaikytą darbo aplinką, leidžiančią jiems ilgiau dalyvauti darbo rinkoje. 

Švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą. Kiekvienas turi teisę į kokybišką švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje. 

Socialinė apsauga. Darbuotojai (panašiomis sąlygomis ir savarankiškai dirbantieji), nesvarbu, kokia jų darbo santykių rūšis ir trukmė, turi teisę į tinkamą socialinę apsaugą. 

Sveikatos priežiūra. Kiekvienas turi teisę laiku gauti įperkamas ir kokybiškas prevencinės ir gydomosios medicinos paslaugas. 

Būstas ir parama benamiams. Asmenims, kuriems labiausiai to reikia, suteikiamas kokybiškas socialinis būstas arba teikiama parama aprūpinant būstu. Pažeidžiami asmenys turi teisę į apsaugą nuo priverstinio iškeldinimo. Skatinant benamių socializaciją jiems suteikiama tinkama pastogė. 

Galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis. Kiekvienas turi teisę gauti kokybiškas paslaugas, be kita ko, vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto, finansinių paslaugų, skaitmeninio ryšio. Asmenims, neturintiems galimybių naudotis tokiomis paslaugomis, turi būti taikomos paramos priemonės.

Štai, kas yra socialinis ramstis. Štai tokia Europa aš tikiu.

Suteikime Europos namams tvirtą socialinį ramstį. Kurkime Lietuvą, kurioje ekonominiai pokyčiai neįsivaizduojami be socialinių pokyčių, o vaikų ateitis – šviesesnė nei jų tėvų.

Susiję straipsniai

Close