Baimė yra paveikiausia ir geidžiamiausia politinė valiuta: užtenka parodyti pirštu į atseit bloga linkinčius suokalbininkus, apkaltinti juos išdavikiškais kėslais, ir štai esi išgąsdintos minios gynėjas. Politiniai dividendai tokiam gynėjui augs keleriopai. O „geriausia“ – tai, kad baime grįstas santykis tarp politiko ir minios yra nepalaužiamas it plienas. Šio faustiško sandorio nepakerta nei logika, nei argumentai – niekas. Tą Lietuvos politikai supranta kuo puikiausiai, tad ir vėl išsirinko naują pinjatą, kurią minios apsupty galės uždaužyti. Šįsyk taikinyje – baltarusiai. Baimės „buldozeris“ jau važiuoja per nusipelniusius Baltarusijos aktyvistus, tokius kaip Olga Karač. Savo vikšrais traiško bet kokias iliuzijas, jog Lukašenkos režimo nepripažįstantys žmonės galės gauti leidimus gyventi Lietuvoje, įsigyti turtą, kurti savo gyvenimą laisvoje šalyje. Ir kodėl? ...
